Labai gražios eilės, negaliu jų neskaityti, gal patiks ir Jums. Galit kritikuoti, man tai kas, vis vien ne mano kurtos :D Bet kažko labai artimos mano sielai..
ne kartą sau prašiau ramybės,
užmigt svajonėse norėjau,
bet lyg bangų didžios platybės,
jausmų nutildyt negalėjau
o šiandien noriu vėl skrajoti
arų žvilgsniu, jausmu plačiu,
apimt apglėbt pasaulio plotį,
bet dvasioj galios nejaučiu
prabilk širdie šaltoj krūtinėj,
sukurstyk vėl geismingą kraują
tegul jausmų versmėj ugninėj
audringos mintys viešpatauja
geriau man verkti, kęst, kovoti,
kad ir žaibai aplinkui švies,
negu ramiai tamsoj miegoti
be jausmo galios ir minties
Saulius Mykolaitis, "Prašiau ramybės"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą